Jūsų siela dažnai yra mūšio laukas, kuriame jūsų protas ir sprendimai kaujas su jūsų aistrom ir troškimais.
O kad būtų taip, kad galėčiau būti taikdariu jūsų sieloj, jog galėčiau nesantaiką ir priešiškumą pakeisti santarve ir harmonija!
Bet kaip aš tą padarysiu? Nebent jūs taip pat taikdariais tapsit, dar daugiau - mylinčiais kiekvieną savo kūno dalelę.
Jūsų protas ir jūsų aistra yra per jūras keliaujančios jūsų sielos vairas ir burės.
Jei suplyšta burės ir vairas sulūžta, jūs galit tiktai bangose blaškytis ir pasroviui plaukti arba visai nejudėti jūrų vidury.
Nes protas, kas valdo vienas, - jėga, kuri brėžia ribą, o aistra, kai ji be priežiūros, yra ta liepsna, kuri degina ir pati save sunaikina.
Todėl tegul jūsų siela nuneša jūsų protą į aistros aukštumas, kad jis galėtų dainuoti,
Ir tegul ji nukreipia jūsų aistrą protingai, kad pastaroji gyventų kasdien atsinaujindama ir kaip feniksas prisikeltų iš savo pačios pelenų.
Aš norėčiau, kad savo norus ir išmonę laikytumėt dviem mylimais svečiais savo namuos.
Jūs negerbsit vieno svečio labiau už kitą, nes tas, kuris rodo vienam svečiui daugiau pagarbos negu kitam, netenka abiejų meilės ir pasitikėjimo.
Kai sėdite tarp kalvų baltų topolių pavėsy, dalindamiesi taika ir ramybe su tolimais laukais ir pievomis, - te jūsų širdys tyliai pasako:"Dievas ilsis mano prote".
Kai kyla audra ir galingas vėjas supurto girios medžius, o griaustinis ir žaibas paskelbia apie dangaus didybę, tuomet jūsų širdis pagarbiai tepasako :"Dievas veikia aistroj".
Ir kadangi jūs esat alsavimas Dievo viešpatijoj ir lapas Dievo miške, jūs taip pat turėtumėt nurimti proto karalystėj ir veikti su aistra.
