Jūsų džiaugsmas - tai jūsų liūdesys be kaukės. Tas pats šaltinis, iš kurio sklinda jūsų juokas, dažnai būdavo pilnas Jūsų ašarų.
O argi būna kitaip?
Kuo giliau prasiskverbia liūdesys į jūsų esybę, tuo daugiau džiaugsmo galit savyje sutalpinti.
Argi indas, kuriame laikomas jūsų vynas yra ne tas pats, kurį puodžius išdegė savo krosnyje?
Ir argi liutna, kuri ramina jūsų sielą, ne tas pats medžio gabalas, išskobtas peiliais?
Kai džiaugiatės, pažvelkite gilyn į savo širdį ir įsitikinsite, kad tai, kas jus liūdino, dabar teikia jums džiaugsmą,
Kai jums liūdna, vėl pažvelkit į savo širdį ir pamatysit, kad, tiesą sakant, jūs verkiat dėl to, kas buvo jūsų džiaugsmas. Kai kurie iš jūsų sako:"Džiaugsmas stipresnis už liūdesį", odar kiti šneka:"Ne, liūdesys stipresnis".
Bet aš sakau jums - jie neatskiriami.
Kartu jie ateina, ir kai vienas sėdasi su jumis už stalo, atminkit, kad kitas miega jūsų lovoj.
Iš tikrųjų jūs - kaip svarstyklės, svyruojančios tarp savo džiaugsmo ir liūdesio.
Ir tik tada, kai jūs tušti, esat ramūs ir pusiausvirūs.
Kai lobių saugotojas paima jus, kad pasvertų savo auksą ir savo sidabrą, jūsų džiaugsmas arba liūdesys būtinai didėja ar mažėja.