Jūs dirbate, kad galėtumėte žengti su žeme ir jos siela.
Nes dykaduoniauti - tai tapti svetimam metų laikams, išklysti iš gyvenimo eisenos, kuri didingai ir didžiai paklusniai žengia į amžinybę.
Kai dirbate, jūs esat fleita, kurios širdyje valandų šnabždesys virsta muzika.
Kas iš jūsų norėtų būti nendrė, nebyli ir tyli, kai viskas aplinkui sutartinai dainuoja?
Jums visada sakydavo, kad darbas - prakeikimas, o triūsas - nelaimė.
Bet aš jums sakau, kad tada, kai dirbate, įgyvendinat žemės ankstyviausios svajonės, skirtos jums tada, kai ta svajonė gimė,
Ir nuolat plušėdami jūs iš tiesų mylit gyvenimą.
O mylėti gyvenimą triūsiant - tai priartėti prie giliausios gyvenimo paslapties.
Bet jei savo skausme jūs gimimą vadinat nelaime, o kūno palaikymą - prakeikimu, paženklintu jums ant kaktos, tada aš atsakau, kad niekas - tik jūsų kaktos prakaitas - nuplaus tai, kas joje parašyta.
Jums taip pat sakydavo, kad gyvenimas - tamsa, o būdami pavargę jūs kaip aidas kartojate tai, kas buvo pasakyta pavargusiųjų.
O aš sakau, kad gyvenimas iš tikro - tamsa, jei nesiekiama tikslo.
O visi siekiai akli, jei nėra žinojimo,
Ir visos žinios bergždžios, jei nedirbate,
O visas darbas bevaisis, jei nėra meilės;
Ir kai dirbat su meile, jūs surandate patys save, susiejat save su kitais ir dievu.
O ką reiškia dirbti su meile?
Tai austi audeklą iš gijų, einančių iš širdies, tarsi mylimasis jį dėvėtų.
Tai statyti namą su meile, tarsi tavo mylimasis jame gyventų.
Tai sėti grūdus rūpestingai ir pjauti derlių su džiaugsmu, tartum tavo mylimasis valgytų jų vaisius.
Tai sušildyti visus dirbamus darbus savo dvasios kvėpavimu.
Ir žinoti, kad visi palaimintieji mirusieji stovi šalia ir stebi tave.
Dažnai girdėdavau jus sakant tarsi per miegus:"Tas, kuris dirbdamas su marmuru aptinka savo paties sielos atvaizdą akmenyje, yra kilnesnis už tą, kuris dirvą aria.
O tas, kuris pagauna vaivorykštę, kad perkeltų ją į drobę kaip žmogų - vertesnis už tą, kuris siuva sandalus mūsų kojoms".
Bet aš sakau ne miegodamas, bet kupinas vidurdienio brandumo, kad vėjas kalba su galingais ąžuolais taip švelniai, kaip ir su gležniausiais žolės stiebeliais.
Ir vien tas yra didis, kuris savo meilės dėka vėjo balsą paverčia švelnia daina.
Darbas - tai meilė, tapusi matoma.
Ir jeigu jūs negalit dirbti su meile, o tik su pasibjaurėjimu, būtų geriau, kad paliktumėt savo darbą ir, sėdėdami prie šventyklos vartų, prašytumėt išmaldos tų, kurie dirba su džiaugsmu.
Nes jei kepat duoną abejingi, jūsų duona karti ir tik apmalšina žmogui alkį.
Ir jei jūs su pagieža spaudžiate vyną, tai jūsų pagieža apnuodija vyną.
Ir jei jūs giedat kaip angelai, bet nemėgstat giedoti, jūs trukdot žmogaus ausims išgirsti dienos ir nakties garsus.
