"Daugelis žmonių tiki, kad jos sielai padeda jos Angelas sargas. Jei tikite savo Angelu sargu, labai gerai. Vadinasi jis egzistuoja. Jūs galvote apie jį, tikitės jo pagalbos, esate jam dėkingi, ir šios mintys paverčia jį realiu, galite neabejoti. Gyvenimo variantų erdvėje yra visko. Jei jums patogiau, manykite, kad mintys sukuria savarankišką elektromagnetinę būtį. Kuo nuoširdžiau jį mylėsite ir dėkosite už įvairias smulkmenas, tuo stipresnis bus angelėlis ir galės jums daugiau padėti. Pagaliau ne taip svarbu, ar jis egzistuoja savarankiškai, ar yra jūsų minčių tvarinys.
Bet jei juo netikite, taip pat nėra blogai. Jei jums taip patogiau, vadinasi, viskas gerai. Juk kuo tiki, tą ir gauni. Nors aš jumis dėtas patikėčiau. Kas bus, jeigu jis egzistuoja nepriklausomai nuo jūsų tikėjimo juo, o jūs jį užmiršote, apleidote. Jei jam trūksta jūsų meilės, jis bus silpnas, jam truks energijos ir jis negalės padėti savo globojamajam, o jūs dalijate savo energiją destruktyvioms gyvenimo pusiausvyros jėgoms ir šen, ir ten. Jos taip pat gali jums padėti, bet tik tenkindamos savo interesus. Kažkieno asmeniška gerovė joms visiškai nerūpi. O štai jūsų Angelas sargas rūpinasi tik jumis.
Galite jį įsivaizduoti bet kokiu pavidalu: kaip mažylį su sparneliais, debesėlį, paukštelį ar dar kaip nors kitaip. Tai visai nesvarbu. Iš tikrųjų jis niekaip neatrodo. Jūs suteikiate jam formą savo vaizduotėje, todėl įsivaizduokite kaip jums patogiau. Net galite jį sutapatinti su savo siela. Jei turite ekstrasenso gebėjimų, galite bendrauti su juo. Jei ne – nesijaudinkite, jis ras būdų, kaip nukreipti jus į teisingą kelią. Svarbiausia niekada neįsižeiskite ir, juo labiau, nepykite ant jo. Jis geriau žino nuo ko jus reikia saugoti ir kur nukreipti, nes, palyginti su juo jūs – tik aklas kačiukas. Jums nedera jam priekaištauti. Jūs nesuprantate, nuo kokių bėdų jis stengiasi jus apsaugoti pagal savo galimybes.
Vienoje alegorijoje pasakojama apie žmogų, kuris danguje sutiko Dievą. Dievas parodė žmogui jo gyvenimo kelią, pėdos rodė, kad Dievas visada ėjo kartu su žmogumi. Tačiau žmogus pastebėjo, kad sunkiausiais gyvenimo laikotarpiais buvo tik vienos pėdos. Tada žmogus kreipėsi į Dievą priekaištaudamas: „Viešpatie, kai man buvo sunkiausia, tu palikai mane!“ Į tuos žodžius Dievas atsakė: „Klysti, ten ne tavo pėdos, tuo metu aš nešiau tave ant rankų“.
Sunku pervertinti Angelo sargo vaidmenį. Vien žinojimas, kad yra būtybė, kuri kiek galėdama rūpinasi jumis, suteikia papildomo pasitikėjimo savimi. O pasitikėjimas, duodantis ramybę, vaidina žmogaus gyvenime labai svarbų vaidmenį. Jei jaučiatės vienišas, galite savo vienatvę praskaidrinti bendraudamas su Angelu sargu. Jei atsitiko nelaimė ar patyrėte džiaugsmą – taip pat galite pasidalyti su juo...
... pasidalykite savo džiaugsmu ir pasididžiavimu su savo Angelu sargu. Jis juk rūpinosi, padėjo jums. Jis taip pat vertas pagyrimų ir dėkingumo. Pasikalbėkite su juo. Išsakykite jam savo pagyrimus ir dėkingumą. Geriau girti jį, o ne save. Neapsimetinėkit, nuoširdžiai visus pagyrimus atiduokite jam. Jūs nieko neprarasit, nes jau gavote savo, o dabar pagirkite Angelą. Džiaugsmą pasilikite sau, o pasididžiavimą palikite Angelui...
... tik nepamirškite savo Angelo. Nuolat priminkite jam, kad esate dėkingi ir jį mylite. Jis taps stipresnis ir atsilygins jums su kaupu.“

Teis subtilaus pasaulio riba.
Ištrauka iš Vadim Zeland knygos „Ryto žvaigdžių šnaresys“

Kokį įspūdį jums sukėlė šie žodžiai? Kviečiu padiskutuoti kaip mes bendraujame su savo Angelu sargu.
Prašau, būkime kultūringi ir nerašykime, jei nieko įdomaus neturime pasakyti. 

Mes remiame rudens svajonės konkursą 2009. Juk gera turėti svajonę. Pasidalinkite ja su kitais ir ji įgaus sparnus.
Plačiau apie konkursą skaitykite čia.

Siųsti draugui Spausdinti